Direkt zum Hauptbereich

Dunojaus parkas / Donaupark

Tarp dviejų Dunojaus vagų yra Vienoje didžiulis parkas Jungtinių Tautų Organizacijos (UNO CITY) pastatų komplekso papėdėje iš vienos pusės ir Dunojaus bokštu iš kitos pusės. Parkas yra vienas didżiausių Vienoje, ir jo dydis apima 6 tūkst.kv.m.teritoriją.
19 a.pabaigoje didžiulė dabartinio parko dalis buvo naudojama kaip kariuomenės pratybų laukas, nacių režimo metu - sušaudymų vieta... Atminimo lenta nacių režimo aukoms atidengta 1983 m.šiaurinėje parko dalyje. Po karo teritorija kurį laiką naudota kaip sąvartynas... Pirmosios tarptautinės parkų ir sodų parodos proga 1962 m. teritorija imta tvarkyti, ir čia įrengtas parkas, kuris dėl parodos susilaukė didżiulio tarptautinio dėmesio. Iš to laiko yra likę keli elementai, tokie kaip dirbtinis ežeras, restoranas ant vandens (dabartinis Korėjos kultūros centras), mažasis traukinukas, jungiantis visas parko dalis, o parodos metu vežiojęs lankytojus nuo objekto prie objekto. Dabar traukinukas yra tiek didelių, tiek mažų parko lankytojų mėgstama pramoga.
Apie 1970 m. Vienos miestas Jungtinių Tautų Organizacijai (UNO) prižadėjo pastatyti būstinę. Taip 1979 m. Viena tapo ir viena iš pagrindinių JTO vietų. Vėliau atsirado ir didžiulis kongresų centras, o įvairios statybos toje pačioje teritorijoje vyko iki pat 2013 metų.
Didžiulėje parke esančioje pievoje 1983 m.vyko susitikimas su popiežiumi Jonu Pauliu II. Šiam įvykiui atminti yra pastatytas didelis kryžius.

Teritorija yra labai erdvi, pritaikyta tiek didelių, tiek ir mažų žmogeliukų poilsiui.
 Žaidimų aikštelės yra kelios, tinkamos tiek didesniems, tiek ir mažiems vaikučiams. Labai gera smėlio kokybė, daug įvairių čiuožyklų, sūpynių ir laipiojimo įrenginių.


Dirbtinis ežeras apaugęs meldais, iš vienos jo pusės yra Korėjos kultūros centras:

Labai mėgiama pramoga parke yra pasivažinėjimas mažuoju traukinuku, suaugusiajam kainuojantis 4 eur, o vaikui - 2.

 Dunojaus bokštas, šiuo metu remontuojamas ir neveikiantis, atlieka ir radio bei tv signalų siųstuvo funkciją, ir pramoginę - jame įrengtas restoranas, apžvalgos aikštelė bei šokinėjimo su guma pramoga.

In diesem Artikel schreibe ich über den Donaupark. Der heutige Donaupark wurde im 19. Jahrhundert als Militärsübungsplatz benutzt. In Nazzizeit war hier Hinrichtungsplatz. Ein Gedenktafel an Nazziopfer befindet sich im nördlichen Teil des Parks.
Nach dem 2. Weltkrieg diente das Territorium als Mülldeponie. Anlässlich des Gartenschaus wurde hier im Jahr 1962 der Park eingerichtet. 
Der Park ist einer der grössten in Wien. Es gibt hier verschiedene Spielplätze für alle Altersstufen.
Sehr beliebt unter den Besuchern ist die Fahrt mit der Lillibutbahn. Die Fahrt kostet für Erwachsene 4 Eur, und für Kinder - 2.

Kommentare

Beliebte Posts aus diesem Blog

Seggau rūmai / Schloss Seggau

  Austrijos federacinės žemės Štirijos pietinėje pusėje, vos 14 km nuo sienos su Slovėnija esančiame 13 tūkstančių gyventojų skaičiuojančio miesto Leibnico (Leibnitz) vakarinėje dalyje ant Seggauberg kalno stovintys rūmai skaičiuoja bemaž, nei daug nei mažai, - tūkstantį metų. Šiandien Seggau rūmų kompleksas visoje Austrijoje pirmiausia žinomas kaip kongresams ir seminarams skirtas viešbutis, turintis 16 skirtingo dydžio salių, galinčių vienu metu sutalpinti 300 dalyvių. Seminarams skirtose salėse įrengta visa būtiniausia technika, kuri nuolat yra atnaujinama. Viešbučio sveĉiams skirtas viešbutis su 6-ių skirtingų kategorijų kambariais ( iš viso 78 kambariai), o jų poilsiui šiltuoju metų laiku - lauko baseinas. Per metus Seggau kompleksą aplanko 50 tūkstančių žmonių, o nakvynių priskaiĉiuojama - 20 tūkstančių. Po Covid-19 epidemijos ir su ja susijusių apribojimų, Seggau viešbučio svečių skaiĉius prisivijo buvusį ikipandeminį lygį ir toliau tendencingai auga. Aukštutinė pilis. Istor...

Die Knotenpunkte von Eirini Korachai

  Eirini Korachai war einer der ersten Menschen, den ich nach unserem Umzug in die Südsteiermark kennenlernen durfte: - Hallo. Ich bin Eirini Korachai, - streckte sie mir ihre Hand entgegen, und vom ersten Augenblick waren wir schon mittendrin in einem Gespräch.  Ich spürte, - es gibt etwas, was uns verbindet,  und nach ein paar Sätzen war mir klar, was es ist. Nämlich, das Meer. Und es ist egal, ihres liegt im Süden, und meines im Norden. Wenn sie über ihre Heimat, ein kleines Fischerdorf Limni auf der Insel Euböa spricht, finde ich mich in meiner kleinen Heimatstadt an der Ostsee wieder. Wenn man Eirini sieht, geht einem die Sonne auf: sie strahlt, grüßt immer mit einer Umarmung, was ich mir eigentlich seit ich in Österreich lebe, und vor allem seit Corona, abgewöhnt habe, sie winkt einem Nachbar zu, wechselt paar Worte, wickelt einen sehr rasch in ein Smalltalk, hört unglaublich gut zu. Es war nicht einfach ein Interview mit ihr zu machen, muss ich schon sagen, denn wi...

Das Gespräch mit der Kärntnerin, die Litauisch spricht

An einem sonnigen Frühlingsmorgen treffe ich mich mit der Musikwissenschaft Studentin der Uni Wien Tatjana (21 Jahre alt) aus Kärnten in einem traditionellen Wiener Kaffeehaus. "Lass uns auf Litauisch unterhalten" - schlägt sie vor. "Tatjana, bist Du aufgeregt wegen des heutigen Abends?" - frage ich sie. "Ja, sehr. Du kannst es dir gar nicht vorstellen wie sehr" - antwortet sie, zwar jedes Wort betonend aber in schönem fließendem Litauisch. Der Grund für ihre Aufregung ist Kerem Sezen, Coach und Chorleiter beim Landesjugendchor Wien, der kommen soll, um Tatjana´s Arbeit, nämlich das Dirigieren eines litauischen Frauenchores zu beurteilen. Geboren und aufgewachsen in Klagenfurt am Wörthersee hat Tatjana, soweit sie sich erinnern kann, immer gesungen, - zu Hause und im Kindergarten. Und sie hat geträumt Geige spielen zu lernen. "Tatjana, es interessiert mich sehr, wann hast Du zum ersten Mal die Bekanntschaft mit der litauischen Sprache gem...