Direkt zum Hauptbereich

Dunojaus parkas / Donaupark

Tarp dviejų Dunojaus vagų yra Vienoje didžiulis parkas Jungtinių Tautų Organizacijos (UNO CITY) pastatų komplekso papėdėje iš vienos pusės ir Dunojaus bokštu iš kitos pusės. Parkas yra vienas didżiausių Vienoje, ir jo dydis apima 6 tūkst.kv.m.teritoriją.
19 a.pabaigoje didžiulė dabartinio parko dalis buvo naudojama kaip kariuomenės pratybų laukas, nacių režimo metu - sušaudymų vieta... Atminimo lenta nacių režimo aukoms atidengta 1983 m.šiaurinėje parko dalyje. Po karo teritorija kurį laiką naudota kaip sąvartynas... Pirmosios tarptautinės parkų ir sodų parodos proga 1962 m. teritorija imta tvarkyti, ir čia įrengtas parkas, kuris dėl parodos susilaukė didżiulio tarptautinio dėmesio. Iš to laiko yra likę keli elementai, tokie kaip dirbtinis ežeras, restoranas ant vandens (dabartinis Korėjos kultūros centras), mažasis traukinukas, jungiantis visas parko dalis, o parodos metu vežiojęs lankytojus nuo objekto prie objekto. Dabar traukinukas yra tiek didelių, tiek mažų parko lankytojų mėgstama pramoga.
Apie 1970 m. Vienos miestas Jungtinių Tautų Organizacijai (UNO) prižadėjo pastatyti būstinę. Taip 1979 m. Viena tapo ir viena iš pagrindinių JTO vietų. Vėliau atsirado ir didžiulis kongresų centras, o įvairios statybos toje pačioje teritorijoje vyko iki pat 2013 metų.
Didžiulėje parke esančioje pievoje 1983 m.vyko susitikimas su popiežiumi Jonu Pauliu II. Šiam įvykiui atminti yra pastatytas didelis kryžius.

Teritorija yra labai erdvi, pritaikyta tiek didelių, tiek ir mažų žmogeliukų poilsiui.
 Žaidimų aikštelės yra kelios, tinkamos tiek didesniems, tiek ir mažiems vaikučiams. Labai gera smėlio kokybė, daug įvairių čiuožyklų, sūpynių ir laipiojimo įrenginių.


Dirbtinis ežeras apaugęs meldais, iš vienos jo pusės yra Korėjos kultūros centras:

Labai mėgiama pramoga parke yra pasivažinėjimas mažuoju traukinuku, suaugusiajam kainuojantis 4 eur, o vaikui - 2.

 Dunojaus bokštas, šiuo metu remontuojamas ir neveikiantis, atlieka ir radio bei tv signalų siųstuvo funkciją, ir pramoginę - jame įrengtas restoranas, apžvalgos aikštelė bei šokinėjimo su guma pramoga.

In diesem Artikel schreibe ich über den Donaupark. Der heutige Donaupark wurde im 19. Jahrhundert als Militärsübungsplatz benutzt. In Nazzizeit war hier Hinrichtungsplatz. Ein Gedenktafel an Nazziopfer befindet sich im nördlichen Teil des Parks.
Nach dem 2. Weltkrieg diente das Territorium als Mülldeponie. Anlässlich des Gartenschaus wurde hier im Jahr 1962 der Park eingerichtet. 
Der Park ist einer der grössten in Wien. Es gibt hier verschiedene Spielplätze für alle Altersstufen.
Sehr beliebt unter den Besuchern ist die Fahrt mit der Lillibutbahn. Die Fahrt kostet für Erwachsene 4 Eur, und für Kinder - 2.

Kommentare

Beliebte Posts aus diesem Blog

Das Gespräch mit der Kärntnerin, die Litauisch spricht

An einem sonnigen Frühlingsmorgen treffe ich mich mit der Musikwissenschaft Studentin der Uni Wien Tatjana (21 Jahre alt) aus Kärnten in einem traditionellen Wiener Kaffeehaus. "Lass uns auf Litauisch unterhalten" - schlägt sie vor. "Tatjana, bist Du aufgeregt wegen des heutigen Abends?" - frage ich sie. "Ja, sehr. Du kannst es dir gar nicht vorstellen wie sehr" - antwortet sie, zwar jedes Wort betonend aber in schönem fließendem Litauisch. Der Grund für ihre Aufregung ist Kerem Sezen, Coach und Chorleiter beim Landesjugendchor Wien, der kommen soll, um Tatjana´s Arbeit, nämlich das Dirigieren eines litauischen Frauenchores zu beurteilen. Geboren und aufgewachsen in Klagenfurt am Wörthersee hat Tatjana, soweit sie sich erinnern kann, immer gesungen, - zu Hause und im Kindergarten. Und sie hat geträumt Geige spielen zu lernen. "Tatjana, es interessiert mich sehr, wann hast Du zum ersten Mal die Bekanntschaft mit der litauischen Sprache gem...

Lina: "Ein Chor ist die Zelle der Gemeinschaft"

Der litauische Chor „Gaida“ aus Wien wurde im Herbst 2016 nach der Initiative der in Wien lebenden Litauerin,   Übersetzerin und Litauischlehrerin an der Uni Wien, Lina Pestal, gegründet. 2 Jahre lang wurde der Chor von der Tatjana Wrumnig geleitet. Während   Tatjana ihr Studium weiter in Litauen fortsetzt, wird die musikalische Leitung des Chores von der Litauerin, Musikpädagogin Lina Grigaitiene übernommen. Wir unterhalten uns über die Musik, das Chorsingen, und vor allem über die Bedeutung des Chores für das Wachstum und das Zusammenhalt der litauischen Community in Wien. Lina, ab September übernimmst Du die musikalische Leitung des litauischen Chors in Wien. Freust Du dich? An erster Stelle fühle ich mich sehr verpflichtet. Mit großer Verantwortung bereite ich mich für die neue Chorsaison vor. Auf der Suche nach dem passenden Repertoire habe ich während meines Urlaubes in Litauen   den Kontakt mit   meinen früheren Koleginnen aufgenommen. Ich lasse m...

Laima Gimbutienė "Jūros pieva" apžvalga

Esu beveik tikra, kad knygos kaip ir žmonės ateina į mūsų gyvenimus kai mums jų reikia. Kai prieš metus rašiau tekstą apie lietuvę kulinarę, gyvenančią ir dirbančią Grace, pokalbio su ja metu porą kartų buvo paminėta ir jos mama - kūrybinga, muzikali, atvira žmonėms asmenybė. Kai sužinojau, kad ši moteris yra ir vienos religinės giesmės, su kuria augo ir brendo Lietuvos katalikiškas jaunimas po Atgimimo, autorė, panorau dar labiau su ja susipažinti. Tuo metu Kopenhagoje gyvenanti Laima Gimbutienė buvo kaip tik išleidusi savo pirmąją knygą "Jūros pieva". Paprastai meilės romanų neskaitau, bet kai šią žiemą mano naktinį miegą ėmė drumsti skaitomų knygų apie partizanų kovas vaizdai, supratau, kad man reikia kažko lengvo. Lyg netyčia kažkur akys užkliuvo už žinutės, kad "Jūros pieva" autorė kartoja romano tiražą bei rašo knygos tęsinį.  Knygos herojė - keturiasdešimtmetė lietuvė Lina iš nedidelio provincijos miestelio po 18 santuokos metų paliekama vyro. Lin...