Pirmą sykį sutikau Joaną Gimbutytę (31 m.) labdaringoje Jungtinių Tautų Organizacijos (UNO) moterų gildijos kalėdinėje mugėje, kurioje ji Lietuvą atstovaujančiame stende mugės lankytojus vaišino pačios gamintu obuolių sūriu. Kitą kartą susitikome Austrijos lietuvių bendruomenės renginyje, kuriame susirinkę svečiai ragavo ir gyrė Joanos gamintą velykinę paschą. Aukšta, liekna, santūri, pasipuošusi pati bei papuošusi dvi savo mažametes dukrytes pačios siūtomis suknelėmis, - ji traukė dėmesį ir žadino smalsumą susipažinti labiau, tad netrukus tuomet užsimezgė pokalbis apie pomėgius, maistą, siuvinius ir ateities svajones, o atsiradus progai nuvažiavau į Gracą susitikti pokalbiui su ja. Joana augo Utenoje, labai kūrybingoje šeimoje, apsupta trijų brolių, namuose, kuriuose, mama, savamokslė roko grupės muzikantė brazdino gitara, vadovavo bažnyčios jaunimo chorui, o namų durys visada būdavo atviros svečiams. „Mama labai norėjo, kad būčiau profesionali muzikantė, nes ji pati neturėjo gal