My simple life in Austria

  Eirini Korachai war einer der ersten Menschen, den ich nach unserem Umzug in die Südsteiermark kennenlernen durfte: - Hallo. Ich bin Eirini Korachai, - streckte sie mir ihre Hand entgegen, und vom ersten Augenblick waren wir schon mittendrin in einem Gespräch.  Ich spürte, - es gibt etwas, was uns verbindet,  und nach ein paar Sätzen war mir klar, was es ist. Nämlich, das Meer. Und es ist egal, ihres liegt im Süden, und meines im Norden. Wenn sie über ihre Heimat, ein kleines Fischerdorf Limni auf der Insel Euböa spricht, finde ich mich in meiner kleinen Heimatstadt an der Ostsee wieder. Wenn man Eirini sieht, geht einem die Sonne auf: sie strahlt, grüßt immer mit einer Umarmung, was ich mir eigentlich seit ich in Österreich lebe, und vor allem seit Corona, abgewöhnt habe, sie winkt einem Nachbar zu, wechselt paar Worte, wickelt einen sehr rasch in ein Smalltalk, hört unglaublich gut zu. Es war nicht einfach ein Interview mit ihr zu machen, muss ich schon sagen, denn wir rutschten sc

  Vieneri metai - tiek praėjo, kai su šeima pakeitėme gyvenamąją vietą ir iš imperatoriškosios Vienos persikelėme gyventi į vyro tėviškę Austrijos - Slovėnijos pasienyje. Dabar dar labiau mano tinklaraščio pavadinimas atspindi gyvenimo būdą, - simple. Būkim biedni, bet teisingi, - Vagna atrodo taip, kaip jos pavadinimas ir skamba ,- paprastai, žemiškai, buitiškai, be imperatoriško spindesio ir "schnick- schnack", kaip išsireikštų vokiečiakalbiai. Tai nėra miestelis, kurį pamiltumei iš pirmo žvilgsnio, čia nėra senamiesčio, nėra šimtmečių sandūros architektūros, ir išvis, išskyrus muziejaus po atviru dangumi, čia nieko nėra. Įsiterpusi tarp rajono centro Leibnitz ir vynuogynų pietuose Vagna yra tiesiog pravažiuojamas kiemas, o perliukų, pradžiuginančių akį ir širdį, reikia gerai paieškoti. Wagna yra miestelis pietrytinėje Austrijos dalyje, federacinėje Štirijos žemėje, pietų Štirijos, garsėjančios moliūgų sėklų aliejumi ir baltu vynu, regione. Nuo Štirijos sostinės Graco, antr

Apie moterį po 40 parašyti paskatino atsakymų ieškojimas į klausimus, emociniai išgyvenimai, susiję su šiuo amžiaus tarpsniu ir noras nuimti tabu šydą nuo nepatogios ir jautrios temos, kaip premenopauzė.  Pirmą sykį žodį "premenopauzė" išgirdau dar gerokai iki 40 - ojo gimtadienio, kai apsilankiusi net pas du ginekologus išgirdau tą patį:  "Tai čia žinokit bus menopauzės šauklys!" Pala, kokia menopauzė? Namie manęs laukia pyplys, esu jauna mama, noriu nuotykių ir dar dievaži ko. Tuo metu motinystė iš manęs fiziškai jau buvo pareikalavusi labai, labai daug - jau gyvenau su dvejomis autoimuninėmis ligomis, įtakotomis hormoninių pokyčių nėštumų ir žindymų metu, o būdama 174 cm ūgio tuo metu svėriau viso labo 54 kg... Apie menopauzę iki tol žinojau tik tiek, kad tai kažkas, kas nutinka moteriai po 50-ies, ir sukelia begalę nepatogumų. Nuo 38 - ojo gimtadienio mane lydi ryškiausias premenopauzės požymis - ciklo sutrumpėjimas iki 18-os, kartais net iki 14 - os