Direkt zum Hauptbereich

Lietuviškos literatūros vakaras Vienoje / Der Abend der litauischen Literatur in Wien



Šiltą rugsėjo vakarą LR ambasadoje Vienoje jaukiame, mažame ratelyje įvyko susitikimas su lietuvėmis rašytojomis Jolita Herlyn ir Gina Viliūne.
Vakarą viešnios pradėjo atsakydamos į klausimą, kaip tampama rašytoju. Gina Viliūnė, istorinių romanų kūrėja, rašyti svajojo nuo vaikystės. Dar besimokydama mokykloje ji aprašydavo mokyklinę kasdienybę ir draugus. Rašymas šiandien jai yra laisvalaikio leidimo būdas ir poilsis nuo pagrindinio darbo.  Parašytus kūrinius ji dėjo į stalčių, kol vieną dieną, paraginta vyro, nusiuntė savo rašinius leidyklai. Tuo tarpu Jolita Herlyn rašytoja tapti niekada nenorėjo. Vaikystėje ji svajojo būti architekte, kaip ir tėtis. Tik daug vėliau, paraginta vyro įprasminti savo gyvenimą, sėdo ir parašė pirmąjį romaną „Trys mano vieninteliai“(2013), kuris Lietuvoje atsirado perkamiausių knygų lentynose. Tačiau jos rašymo patirtis prasidėjo daug anksčiau, gyvenant ir dirbant gimtojoje Klaipėdoje, kur ji vedė ne tik „Balticum“ televizijos laidas, bet ir rašė straipsnius dienraščiams Klaipėda“ bei „Vakarų Ekspresas“.
Pirmasis Ginos Viliūnės istorinis romanas Karūna be karaliaus“ gimė po to, kai autorė, dirbusi ir profesionale gide, buvo išleidusi vadovą apie Vilniaus bažnyčias. Rašydama šį vadovą ji atrado daug įdomių detalių apie Vilnių, kurios vėliau tapo medžiaga kurti romanams. Smalsumo, kaip tuomet gyveno žmonės, vedama ji ėmė kurti istorinius romanus. „Vėliau rašymas tampa kaip narkotikas“ – tvirtino abi vakaro viešnios. Abi autorės įsitikinusios, kad būdamos lietuvėmis jos turi rašyti apie savo kraštą, todėl  Jolitos Herlyn romanų herojės lietuvės moterys, savo gyvenimus susiejusios su užsieniečiais vyrais.  Tuo tarpu Ginos Viliūnės duoklė savo kraštui  - Vilnius, kaip pagrindinė jos romanų veiksmo vieta.
Vakaro metu susirinkusieji ne tik buvo supažindinti su visais viešnių romanais, bet ir sužinojo tokių įdomių dalykų, kas Amsterdame yra „pletkų gaudyklės“, ar kokias grožio paslaptis saugo libaniečiai vyrai. Gina Viliūnė papasakojo, kad rašant romanus dažnai tenka pasiginčyti su rimtais istorikais, bandant atsakyti į tokį klausimą, ar 16 a. Vilniuje būta prostitučių. Jos trečiąją knygą“Magdalė. Smuklės merga“ leidykla norėjo pavadinti „Vilniaus kekšė“, ir tik autorei griežtai užprotestavus, knyga buvo išleista kitu pavadinimu.
Taip pat vakaro viešnios atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į tai, kad Lietuvoje autorių moterų, kurių pavardė baigtųsi priesaga – iene nėra.  Gina Viliūnė, kuri iš tiesų yra Viliūnienė, teigė, kad leidyklos taip daro tyčia, nes anot jų, ištekėjusių moterų pavardės su priesaga –iene nepatrauks skaitytojų dėmesio. Jai antrino ir Jolita Herlyn, sakydama, kad romanų autorė Lina Ever iš tiesų yra Lina Virbickienė, o kitos autorės, kaip Vaiva Rykštaitė ar Alicia Gutjer realybėje yra moterys, turinčios kitus, tikruosius vardus.
Susitikimo metu Jolita Herlyn sakė, kad emigrantų rašomos literatūros tik daugėja. Net 2017 m. Vilniaus knygų mugės moto buvo „Lietuviški ženklai pasaulyje“, siekiant atkreipti dėmesį į emigracijoje gyvenančių lietuvių kūrybą. Pati Jolita Herlyn ėmė rašyti ištekėjusi už vokiečio ir atsidūrusi Hamburge. Emigracijoje ji pasijuto atskirta nuo sociumo, o rašymas tapo jai terapija ir tiltu, nutiesusiu kelius į Lietuvą.  Ji taip pat supažindino susirinkusiuosius su šiuolaikine emigrantų rašoma literatūra ir čia pat išvardino eilę lietuvių rašytojų, išsibarsčiusių po visą pasaulį.
 
Den Text über den litauischen Literaturabend in Wien schrieb ich für den Newsletter der litauischen Community in Wien. Da der Text auf Litauisch ist, hier eine kleine Zusammenfassung.
Der litauische Literaturabend der gegenwärtigen litauischen Literatur fand an einem warmen Septemberabend in der litauischen Botschaft in Wien statt. Zwei litauische Schriftstellerinnen, eine von ihnen auch im Ausland lebend, haben ihre Bücher vorgestellt. Jolita Herlyn, geboren und aufgewachsen in Klaipeda lebt nach dem Heiraten mit einem deutschen Geschäftsmann in Hamburg und schreibt über die Liebe. Die Hauptfiguren ihren Romanen sind die Litauerinnen, die ihr Leben mit ausländischen Männern teilen. Gina Viliune schreibt historische Romane, und die Handlung ihrer Geschichten läuft in der litauischen Hauptstadt Vilnius.
Während der Veranstaltung haben wir uns über die litauische Literatur unterhalten, über das Leben im Ausland allgemein, und über die litauische Autoren, die im Ausland leben.

Kommentare

Beliebte Posts aus diesem Blog

Das Gespräch mit der Kärntnerin, die Litauisch spricht

An einem sonnigen Frühlingsmorgen treffe ich mich mit der Musikwissenschaft Studentin der Uni Wien Tatjana (21 Jahre alt) aus Kärnten in einem traditionellen Wiener Kaffeehaus. "Lass uns auf Litauisch unterhalten" - schlägt sie vor. "Tatjana, bist Du aufgeregt wegen des heutigen Abends?" - frage ich sie. "Ja, sehr. Du kannst es dir gar nicht vorstellen wie sehr" - antwortet sie, zwar jedes Wort betonend aber in schönem fließendem Litauisch. Der Grund für ihre Aufregung ist Kerem Sezen, Coach und Chorleiter beim Landesjugendchor Wien, der kommen soll, um Tatjana´s Arbeit, nämlich das Dirigieren eines litauischen Frauenchores zu beurteilen. Geboren und aufgewachsen in Klagenfurt am Wörthersee hat Tatjana, soweit sie sich erinnern kann, immer gesungen, - zu Hause und im Kindergarten. Und sie hat geträumt Geige spielen zu lernen. "Tatjana, es interessiert mich sehr, wann hast Du zum ersten Mal die Bekanntschaft mit der litauischen Sprache gem...

Lina: "Ein Chor ist die Zelle der Gemeinschaft"

Der litauische Chor „Gaida“ aus Wien wurde im Herbst 2016 nach der Initiative der in Wien lebenden Litauerin,   Übersetzerin und Litauischlehrerin an der Uni Wien, Lina Pestal, gegründet. 2 Jahre lang wurde der Chor von der Tatjana Wrumnig geleitet. Während   Tatjana ihr Studium weiter in Litauen fortsetzt, wird die musikalische Leitung des Chores von der Litauerin, Musikpädagogin Lina Grigaitiene übernommen. Wir unterhalten uns über die Musik, das Chorsingen, und vor allem über die Bedeutung des Chores für das Wachstum und das Zusammenhalt der litauischen Community in Wien. Lina, ab September übernimmst Du die musikalische Leitung des litauischen Chors in Wien. Freust Du dich? An erster Stelle fühle ich mich sehr verpflichtet. Mit großer Verantwortung bereite ich mich für die neue Chorsaison vor. Auf der Suche nach dem passenden Repertoire habe ich während meines Urlaubes in Litauen   den Kontakt mit   meinen früheren Koleginnen aufgenommen. Ich lasse m...

Laima Gimbutienė "Jūros pieva" apžvalga

Esu beveik tikra, kad knygos kaip ir žmonės ateina į mūsų gyvenimus kai mums jų reikia. Kai prieš metus rašiau tekstą apie lietuvę kulinarę, gyvenančią ir dirbančią Grace, pokalbio su ja metu porą kartų buvo paminėta ir jos mama - kūrybinga, muzikali, atvira žmonėms asmenybė. Kai sužinojau, kad ši moteris yra ir vienos religinės giesmės, su kuria augo ir brendo Lietuvos katalikiškas jaunimas po Atgimimo, autorė, panorau dar labiau su ja susipažinti. Tuo metu Kopenhagoje gyvenanti Laima Gimbutienė buvo kaip tik išleidusi savo pirmąją knygą "Jūros pieva". Paprastai meilės romanų neskaitau, bet kai šią žiemą mano naktinį miegą ėmė drumsti skaitomų knygų apie partizanų kovas vaizdai, supratau, kad man reikia kažko lengvo. Lyg netyčia kažkur akys užkliuvo už žinutės, kad "Jūros pieva" autorė kartoja romano tiražą bei rašo knygos tęsinį.  Knygos herojė - keturiasdešimtmetė lietuvė Lina iš nedidelio provincijos miestelio po 18 santuokos metų paliekama vyro. Lin...