Bevaikščiodama pavasarėjančios Vienos parkais, viename iš jų akys užkliuvo už skulptoriaus Franco Zeiferto (Franz Seifert) sukurto paminklo Augustei Fikert - pirmajai austrei, aistringai kovojusiai už moterų teises bei padėjusiai pagrindus moterų judėjimui Austrijoje. Kas buvo ši moteris, laužiusi nusistovėjusius mąstymo modelius vyrų dominuojamame 19 a.pabaigos - 20 a.pradžios pasaulyje?
Augustė Fikert (Auguste Fickert) gimė 1855 m. Vienoje. Jos vokietis tėvas dirbo spaustuvėje, o mama katalikė, kilusi iš Vienos priemiesčio pasiturinčių miestiečių šeimos buvo, kaip įprasta tam metui, namų šeimininkė. Augustė Fikert lankė pradinę bei vienuolyno mokyklas, pastaroji ypač formavo jos charakterį ir tokias savybes kaip artimo meilę bei griežtumą ir kuklumą sau. Toliau sekė studijos mokytojų rengimo mokykloje - vienintelėje galimoje tęstinio mokymosi įstaigoje 19 a.mergaitėms. Ir nors A. Fikert svajojo tapti aktore, visą gyvenimą ji dirbo mokytoja. Anksti mirus tėvui ji iš savo kuklios mokytojos algos išlaikė pasiligojusią mamą bei rūpinosi broliais ir seserimis.
Augustė Fikert aktyviai dalyvavo įvairių susivienijimų ir judėjimų veikloje. Organizacijoje, vienijusiai mokytojus bei auklėtojus, ji organizuodavo debatų vakarus, kuriuose būdavo diskutuojama tokiais klausimais, kaip moterų mokytojų diskriminacija prieš kolegas vyrus.
Ji niekada nepriklausė jokiai politinei partijai, tačiau buvo politiškai aktyvi. Kai Žemutinės Austrijos parlamentas 1888 m.spalio mėnesį priėmė sprendimą neleisti mokesčius mokančioms moterims dalyvauti rinkimuose, Augustė Fikert prisidėjo prie protestuojančios mokytojų sąjungos ir rinko parašus prieš šį parlamento sprendimą. Tai buvo jos, kaip aktyvios kovotojos už lygias balsavimo teises tiek vyrams, tiek moterims, gimimo valanda.
Augustė Fikert rūpinosi ne tik mokytojomis, bet ir paprastomis darbininkėmis, ypač tarnaitėmis ir namų darbininkėmis bei prostitutėmis. Ji kovojo už moterų teisę balsuoti, reikalavo reformų santuokos bei šeimos įstatymuose bei tai, kad moterims būtų leidžiama studijuoti aukštosiose mokyklose.
1895 m. Augustė Fikert įkūrė organizaciją, teikusią prieglobstį ir konsultavusią į bėdą patekusias moteris, o nuo 1899 m. kartu su bendramintėmis leido žurnalą.
Paskutinis jos gyvenimo kūrinys buvo fondo sukūrimas, iš kurio lėšų buvo pastatytas pirmasis bendrabutis skirtas vienišoms dirbančioms mamoms. Pati A. Fikert nebeišvydo šio daugiabučio su bendromis virtuvėmis ir biblioteka atidarymo 1911 metais. Ji mirė 1910 m.sulaukusi 55 metų.
Parengta pagal Wikipedia ir austrų socialdemokratų partijos informaciją internete
Kommentare
Kommentar veröffentlichen