Kino festivalis NORDIALE - meilės prisipažinimas laisvei

Šią savaitę Vienoje jau 27 - ąjį kartą vyks Šiaurės Europos ir Baltijos šalių filmų festivalis "Nordiale", kurio metu Vienos miesto publikai per kelias festivalio dienas bus parodyti 16 skirtingo žanro Skandinavijos ir Baltijos šalių filmų.
Šiųmetinio festivalio "Nordiale" moto "Freiheit(en)" (Laisvė (ės)), o dėmesys skiriamas Baltijos šalims, švenčiančioms Nepriklausomybės 100- metį.
"NORDIALE istorija prasidėjo 1991 m., kuomet trys Baltijos valstybės buvo ką tik sugrįžusios į pasaulio žemėlapį po pusšimtį metų trukusios okupacijos" - sako Dr. Michael Ludwig, vienas iš festivalio organizatorių, įžanginiame žodyje, kviečiančiame į "Nordialę", ir priduria, kad šiųmetinis festivalis yra meilės išpažinimas laisvei, kuri tokiame pasauliui atvirame mieste kaip Viena, yra svarbi identiteto dalis".
Kino festivalio atidarymas įvyks jau gegužės 2 dieną, dalyvaujant visų trijų Baltijos šalių ambasadoriams Vienoje. Vakaro metu žiūrovai išvys 2016 m. sukurtą, ne vieną apdovanojimą pelniusį, latvių filmą "The Chronicles of Melanie" (Melanijas Hronika), kurio režisierius Viesturs Kairišs ir turės progos po filmo pristatymo pabendrauti su latvės Melanijos vaidmenį filme sukūrusia šveicarų aktore Sabine Timoteo.
NORDIALE festivalio metu vieniečiai turės galimybę išvysti tris lietuviškus filmus: gegužės 4 d. bus rodomas 2005 m.sukurtas Algimanto Puipos "Dievų miškas" (Forest of the Gods), gegužės 5 d. - Donato Ulvydo 2017 m.pastatytas filmas "Emilija iš Laisvės alėjos" (Emilia. Breaking free). Sekmadienį, gegužės 6 d. žiūrovai pirmą kartą per Nordialės istoriją turės unikalią galimybę tradicinių vienietiškų pusryčių metu žiūrėti Mariaus Markevičiaus 2012 m.sukurtą filmą "Kita svajonių komanda" (The other Dream Team).
Kino festivalis NORDIALE vyksta kino teatre Urania, kuriame jau nuo 1898 m. iśskirtinai rodomi tik aukštos kokybės meniniai, dokumentiniai, šviečiamieji filmai.
Festivalis vyksta bendradarbiaujant Danijos, Švedijos, Norvegijos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos ambasadoms.

Kommentare

Beliebte Posts aus diesem Blog

Seggau rūmai / Schloss Seggau

Austrijos federacinės žemės Štirijos pietinėje pusėje, vos 14 km nuo sienos su Slovėnija esančiame 13 tūkstančių gyventojų skaičiuojančio miesto Leibnico (Leibnitz) vakarinėje dalyje ant Seggauberg kalno stovintys rūmai skaičiuoja bemaž, nei daug nei mažai, - tūkstantį metų. Šiandien Seggau rūmų kompleksas visoje Austrijoje pirmiausia žinomas kaip kongresams ir seminarams skirtas viešbutis, turintis 16 skirtingo dydžio salių, galinčių vienu metu sutalpinti 300 dalyvių. Seminarams skirtose salėse įrengta visa būtiniausia technika, kuri nuolat yra atnaujinama. Viešbučio sveĉiams skirtas viešbutis su 6-ių skirtingų kategorijų kambariais ( iš viso 78 kambariai), o jų poilsiui šiltuoju metų laiku - lauko baseinas. Per metus Seggau kompleksą aplanko 50 tūkstančių žmonių, o nakvynių priskaiĉiuojama - 20 tūkstančių. Po Covid-19 epidemijos ir su ja susijusių apribojimų, Seggau viešbučio svečių skaiĉius prisivijo buvusį ikipandeminį lygį ir toliau tendencingai auga. Aukštutinė pilis. Istor...

Die Knotenpunkte von Eirini Korachai

Eirini Korachai war einer der ersten Menschen, den ich nach unserem Umzug in die Südsteiermark kennenlernen durfte: - Hallo. Ich bin Eirini Korachai, - streckte sie mir ihre Hand entgegen, und vom ersten Augenblick waren wir schon mittendrin in einem Gespräch. Ich spürte, - es gibt etwas, was uns verbindet, und nach ein paar Sätzen war mir klar, was es ist. Nämlich, das Meer. Und es ist egal, ihres liegt im Süden, und meines im Norden. Wenn sie über ihre Heimat, ein kleines Fischerdorf Limni auf der Insel Euböa spricht, finde ich mich in meiner kleinen Heimatstadt an der Ostsee wieder. Wenn man Eirini sieht, geht einem die Sonne auf: sie strahlt, grüßt immer mit einer Umarmung, was ich mir eigentlich seit ich in Österreich lebe, und vor allem seit Corona, abgewöhnt habe, sie winkt einem Nachbar zu, wechselt paar Worte, wickelt einen sehr rasch in ein Smalltalk, hört unglaublich gut zu. Es war nicht einfach ein Interview mit ihr zu machen, muss ich schon sagen, denn wi...

Das Gespräch mit der Kärntnerin, die Litauisch spricht

An einem sonnigen Frühlingsmorgen treffe ich mich mit der Musikwissenschaft Studentin der Uni Wien Tatjana (21 Jahre alt) aus Kärnten in einem traditionellen Wiener Kaffeehaus. "Lass uns auf Litauisch unterhalten" - schlägt sie vor. "Tatjana, bist Du aufgeregt wegen des heutigen Abends?" - frage ich sie. "Ja, sehr. Du kannst es dir gar nicht vorstellen wie sehr" - antwortet sie, zwar jedes Wort betonend aber in schönem fließendem Litauisch. Der Grund für ihre Aufregung ist Kerem Sezen, Coach und Chorleiter beim Landesjugendchor Wien, der kommen soll, um Tatjana´s Arbeit, nämlich das Dirigieren eines litauischen Frauenchores zu beurteilen. Geboren und aufgewachsen in Klagenfurt am Wörthersee hat Tatjana, soweit sie sich erinnern kann, immer gesungen, - zu Hause und im Kindergarten. Und sie hat geträumt Geige spielen zu lernen. "Tatjana, es interessiert mich sehr, wann hast Du zum ersten Mal die Bekanntschaft mit der litauischen Sprache gem...

My simple life in Austria

Dieses Blog durchsuchen