Vieneri metai - tiek praėjo, kai su šeima pakeitėme gyvenamąją vietą ir iš imperatoriškosios Vienos persikelėme gyventi į vyro tėviškę Austrijos - Slovėnijos pasienyje. Dabar dar labiau mano tinklaraščio pavadinimas atspindi gyvenimo būdą, - simple.
Būkim biedni, bet teisingi, - Vagna atrodo taip, kaip jos pavadinimas ir skamba ,- paprastai, žemiškai, buitiškai, be imperatoriško spindesio ir "schnick- schnack", kaip išsireikštų vokiečiakalbiai. Tai nėra miestelis, kurį pamiltumei iš pirmo žvilgsnio, čia nėra senamiesčio, nėra šimtmečių sandūros architektūros, ir išvis, išskyrus muziejaus po atviru dangumi, čia nieko nėra. Įsiterpusi tarp rajono centro Leibnitz ir vynuogynų pietuose Vagna yra tiesiog pravažiuojamas kiemas, o perliukų, pradžiuginančių akį ir širdį, reikia gerai paieškoti.
Wagna yra miestelis pietrytinėje Austrijos dalyje, federacinėje Štirijos žemėje, pietų Štirijos, garsėjančios moliūgų sėklų aliejumi ir baltu vynu, regione. Nuo Štirijos sostinės Graco, antro pagal dydį Austrijos miesto, Wagna nutolusi apie 40 km į pietus. Rajono centras - Leibnitz. Iš pastarojo yra kilusi žymi austrų valstybinės televizijos žinių vedėja Nadja Bernhard, kurią dažnai galima sutikti Leibnitze kai spalio mėnesį prasideda derliaus ir vyno šventės. Taip pat ir Thomas Muster, laikomas visų laikų geriausiu Austrijos tenisininku yra kilęs iš Leibnitz.
Dabartinės Vagnos ( vok. Wagna) vietoje antikos laikais čia buvo vienintelė visoje Štirijoje romėnų gyvenvietė Flavia Solva, kurios įkūrėjas imperatorius Vespasianas čia buvusiai keltiškai gyvenvietei apie 70 m. po Kristaus suteikė miesto teises. "Solva" - senos, ilyrų (balkanų genčių, italų) kalbos žodis upei Sulm, tekančiai netoliese. Pati gyvenvietė Flavia Solva buvo ant kairiojo upės Mur kranto, ir atliko tarpinės gintaro prekybos kelio stotelės vaidmenį tarp Karnuntum (Carnuntum) prie Vienos bei Akvilėjos (Aquilea).
Šiandien "Flavia Solvos" vardą naudoja kas tik netingi 🙂 - miestelio futbolo komanda SV Flavia Solva-Wagna , šunų dresavimo mokykla, muziejus po atviru dangumi, kuris kartu yra ir konditerijos bei ledų salonas.
Sugriuvus habsburgų imperijai, I Pasaulinio karo metu Vagnos miestelis tapo labai svarbiu pabėgėlių centru. Čia paskubomis buvo suręsti mediniai barakai, kiek vėliau iškilo bažnytėlė. Taip pat ir II Pasaulinio karo metu barakai naudoti priglausti pabėgėliams. Vakarinę miestelio pusę juosia klintinio smėlio kalvos. Jau senovės romėnai naudojo šią statybinę medžiagą, o kasykla yra išlikusi ir naudojama iki šiol. II Pasaulinio karo metu naciai šioje nuošalioje kasykloje įrengė slaptą lėktuvų motorų gamyklą, kurioje priverstinai dirbo įkalintieji. Šią tragišką istoriją primena kasykloje įrengtas muziejus, kurį aplankyti galima tik lydint gidui susitarus miestelio seniūnijoje. Dėl itin geros akustik kasykla naudojama ir įvairiems muzikiniams renginiams.
Romėnų kaimas (Römerdorf) yra vieta, kurioje vasaros sezono metu renkasi visas miestelis. Trečiadieniais čia skamba muzika, liejasi vynas, kaip sako vietiniai, - puotaujama lyg romėnai (römern).
Kas mane labiausiai nustebino tik apsigyvenus, - tai didžiuliai gyventojų sklypai. 7 - 9 arai tai standartas, bet, žinoma, tai senbuvių sklypai. Miestelis į kaip tokį išaugo tik po II Pasaulinio karo. Lyg tol tai buvo keli išsibarstę kaimai - Afflenz, Alter Markt, Leitring, Wagna. Po II Pasaulinio karo iš buvusių barakų išaugo valstybiniai butai (Gemeindewohnungen), 1965 m. pastatyta mūrinė bažnyčia, norintieji lengvatinėmis sąlygomis įsigijo sklypus, kurių, kaip minėjau, standartas buvo 9 arai. 7 arų sklypas buvo laikomas mažu, - taip man pasakojo senbuvis 88 m.kaimynas. Todėl vietiniai, kaip man atrodo, labiausiai mėgsta leisti laiką namuose su šeima, giminaičiais ir draugais. Dažnas savo kieme turi lauko baseiną, veją žaisti futbolui, auginantys vaikus negaili įrangos aktyviai vaikų veiklai kieme.
Vagnoje galima žaisti lauko tenisą, tam yra teniso kortai, o labiausiai kas mane nustebino pačioje pradžioje - dvi didžiulės išpuoselėtos futbolo aikštelės. Prieš kelis mėnesius Flavia Solva stadione įrengta ir dirbtinės dangos futbolo aikštelė treniruotėms.
Ko labiausiai man trūksta, - tai normalių dviračių takų ir šaligatvių. Dažnai dviračių takelis baigiasi kažkur vidury gatvės ir prasideda vėl neįprastoje vietoje, o gatve dažnai tenka dalintis vairuotojams, dviratininkams ir pėstiesiems. Žinoma, augant gyventojų skaičiui regione didėja ir automobilių skaičius, o seniai suformuotos gatvės nebeatitinka dabartinių gyventojų poreikių.
Politinė valdžia Vagnoje nuo seno priklauso socialdemokratams. Nuo pat miestelio kūrimosi pradžios rinkėjai, - paprasti darbininkai, kūrę šalies ir regiono gerbūvį, į valdžią rinko socialdemokratus. Dabartinį miestelio merą Peterį Štradnerį (Peter Stradner) myli visi be išimties žmonės. Kritikos jo atžvilgiu negirdėti jokios, bet ir kritikuoti lyg ir nėra dėl ko, - ko gero tai vienas iš tų atvejų kai politikas iš tiesų galvoja ir daro kas įmanoma vietinių rinkėjų gėriui, pvz., merija finansuoja mokyklinius sąsiuvinius pradinei mokyklai, kuro (malkų) įsigijimą vargingai gyvenatiems.
Tokie tad pirmųjų metų įspūdžiai iš Austrijos - Slovėnijos pasienio miestelio.
Gyvenimas mažame miestelyje teka ramiai, gamtos ritmu. Čia niekur nenupulsi, ir nieko nepaskubinsi. Ar pasiilgau didmiesčio? Keista, ne... Kai įsitrauki į gamtos ritmą, jauti, kaip viskas teka taip, kaip ir turi tekėti, - ramiai, ir kartu esi viso to dalimi.
Važiuodami Italijos ar Kroatijos link, užsukite į svečius.
Kommentare
Kommentar veröffentlichen