Lina: "Choras - bendruomenės gyvybinga ląstelė"

Turbūt neapsiriksiu sakydama, jog nėra tokio žmogaus tarp Austrijos lietuvių, kuris anksčiau ar vėliau nepamiltų Linos Grigaitienės , - šneki, įžvalgi, be galo nuoširdi ir aktyvi, - ji nuoširdžiai domisi pašnekovu ir yra draugiška.  Lina yra Austrijos lietuvių bendruomenės valdybos narė, lituanistinės mokyklėlės "Ąžuoliukas" mokytoja, jos iniciatyva bendradarbiaujant su Kauno krašto fortepijono mokytojų draugija Vienoje du kartus buvo organizuotas tarptautinis jaunųjų pianistų konkursas „Edelweiss“, o nuo rudens ji perims ir muzikinį vadovavimą lietuvių moterų chorui „Gaida“ .

Lina, ar džiaugiesi?

Iš tiesų tai jaučiu didžiulę atsakomybę ir įsipareigojimą. Labai rimtai ruošiuosi naujam choro sezonui – atostogų metu lankydamasi Lietuvoje bendravau su ankstesnėmis kolegėmis ieškodama tinkamo repertuaro chorui, internetu palaikau ryšį su Amerikoje gyvenančiu savo buvusiu dėstytoju iš Muzikos ir Teatro akademijos bei choro, kuriame pati dainavau  dirigentu Sauliumi Mickeliūnu. Nesu scenos žmogus, labai jaudinuosi, ir nors muzikos mokytojos darbą myliu aistringai, ir labai noriu dirbti su choru nuo rudens, tačiau ir labai bijau suklysti. Tokie mes lietuviai esame, - bijantys klysti. Iš tiesų dainavimas chore pirmiausia turi būti malonus, ir muzikai, mylintys sceną, laukia pasirodymų, todėl sieksiu, kad dainavimas chore tiems, kas jį lankys, pirmiausia būtų malonus. Tačiau dabar iki to aš tyliai stresuoju.

Esi labai aktyvi Austrijos lietuvių bendruomenės narė. Pati dainavai chore, kurio vadovavimą dabar perimi, padėjai chorui ruoštis dalyvauti Dainų šventėje. Ar visada buvai tokia aktyvi?

Taip, visada buvau labai aktyvi. Gyvenimas negailėjo išbandymų, dažnai jausdavausi vieniša, todėl visa širdimi pasinerdavau į darbą ir visuomeninę veiklą. Dar gyvendama Lietuvoje buvau Zapyškio kultūros centro moterų ansamblio vadove. Su tomis moterimis bendrauju ir po šiai dienai, jos mėgo koncertuoti, mums buvo malonu būti kartu ir bendrauti. Mano pašaukimas – būti muzikos mokytoja. Labai mylėjau savo darbą Garliavos meno mokyklos Vilkijos filiale, kuriame dirbau fortepijono mokytoja bei buvau vaikų chorų vadove. Labai mėgau šį darbą su vaikais, nuolat rengdavau ekskursijas ir išvykas. Kai gyvenimo aplinkybės susiklostė taip, kad atsidūriau Austrijoje, tam, kad nesijausčiau vieniša susiradau lietuvių bendruomenę ir įsiliejau į lituanistinės mokyklėlės veiklą.

Chorinis dainavimas Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, turi gilias tradicijas. Ypač užsieny gyvenantiems lietuviams dainavimas kartu padėjo ir padeda išlikti. Tavo, kaip muzikės, nuomone, koks yra choro vaidmuo užsienio lietuviams?

Iš tiesų aš matau didžiules galimybes. Chorinis dainavimas yra Lietuvos kultūros dalis, ir iš Lietuvos jaučiamas palaikymas užsienio lietuvių chorams. Lietuviai yra dideli indvidualistai, o ypač gyvenantys užsienyje, dėl to choras yra puiki vieta burtis ir bendrauti. Choras yra bet kurios bendruomenės gyvybinga ląstelė. Čia mokomasi bendrauti, būti kartu, būti tolerantiškam. Mano nuomone, pirmoji choro paskirtis yra burtis bendruomenei ir bendrauti. Choras yra vieta, kurioje galime palaikyti ir puoselėti savo kultūrą ir tautiškumą. Taip pat ir choras „Gaida“ pirmiausia yra mėgėjų kolektyvas, kuriame dainuoti gali kiekvienas, kuris nori tobulėti. Aukštas meninis lygis yra tik antroji siekiamybė.

Kas Tau pačiai yra muzika?

Mėgstu tylą. Muzikos kaip fono man nereikia. Pirmapradė muzikos funkcija yra bendravimas. Muzikos klausausi kai susidomiu kokiu konkrečiu atlikėju, kompozitoriumi, pianistu. Tuomet sėdžiu, klausausi tik muzikos, negaliu šalia dar daryti kažkokių kitų darbų. Nemėgstu estradinės muzikos, ir visai nesusigaudau pop muzikoje. Jei paklaustum koks muzikantas dabar populiarus, negalėčiau atsakyti.

Išduok, kas laukia mūsų naujame choro sezone?

Manau chorui gerai sekėsi dainuoti lietuvių liaudies dainas, sutartines, todėl bus galima toliau tai tęsti. Taip pat naujo sezono pradžiai parinkau V. Kernagio, B. Gorbulskio, V. Liaudanskaitės-Vaitkevičienės dainų. Lietuviškas repertuaras yra labai gražus, ir, manau, bus įdomus ne tik mums, bet ir austrams.

Ko palinkėtumei chorui?

Linkiu chorui plėstis ir klestėti. Linkiu, kad choro lankymas būtų ne tik įsipareigojimas, bet ir traukos, malonumo dalykas, o mano, kaip vadovės siekis bus kartu su į chorą ateisiančiais žmonėmis kurti malonią aplinką.

Ačiū už pokalbį!

Lina Grigaitienė – muzikos mokytoja. Baigė J. Gruodžio konservatoriją, Lietuvos Muzikos ir Teatro akademiją, Vytauto Didžiojo universitete įgijo magistro laipsnį. Austrijoje gyvena 6 metus. Domisi  socialine psichologija ir pedagogika.