Direkt zum Hauptbereich

Augustė Fikert - kovotoja už moterų teises


Bevaikščiodama pavasarėjančios Vienos parkais, viename iš jų akys užkliuvo už skulptoriaus Franco Zeiferto (Franz Seifert) sukurto paminklo Augustei Fikert - pirmajai austrei, aistringai kovojusiai už moterų teises bei padėjusiai pagrindus moterų judėjimui Austrijoje. Kas buvo ši moteris, laužiusi nusistovėjusius mąstymo modelius vyrų dominuojamame 19 a.pabaigos - 20 a.pradžios pasaulyje?

Augustė Fikert (Auguste Fickert) gimė 1855 m. Vienoje. Jos vokietis tėvas dirbo spaustuvėje, o mama katalikė, kilusi iš Vienos priemiesčio pasiturinčių miestiečių šeimos buvo, kaip įprasta tam metui, namų šeimininkė. Augustė Fikert lankė pradinę bei vienuolyno mokyklas, pastaroji ypač formavo jos charakterį ir tokias savybes kaip artimo meilę bei griežtumą ir kuklumą sau. Toliau sekė studijos mokytojų rengimo mokykloje - vienintelėje galimoje tęstinio mokymosi įstaigoje 19 a.mergaitėms. Ir nors A. Fikert svajojo tapti aktore, visą gyvenimą ji dirbo mokytoja. Anksti mirus tėvui ji iš savo kuklios mokytojos algos išlaikė pasiligojusią mamą bei rūpinosi broliais ir seserimis.
Augustė Fikert aktyviai dalyvavo įvairių susivienijimų ir judėjimų veikloje. Organizacijoje, vienijusiai mokytojus bei auklėtojus, ji organizuodavo debatų vakarus, kuriuose būdavo diskutuojama tokiais klausimais, kaip moterų mokytojų diskriminacija prieš kolegas vyrus.
Ji niekada nepriklausė jokiai politinei partijai, tačiau buvo politiškai aktyvi. Kai Žemutinės Austrijos parlamentas 1888 m.spalio mėnesį priėmė sprendimą neleisti mokesčius mokančioms moterims dalyvauti rinkimuose, Augustė Fikert prisidėjo prie protestuojančios mokytojų sąjungos ir rinko parašus prieš šį parlamento sprendimą. Tai buvo jos, kaip aktyvios kovotojos už lygias balsavimo teises tiek vyrams, tiek moterims, gimimo valanda.
Augustė Fikert rūpinosi ne tik mokytojomis, bet ir paprastomis darbininkėmis, ypač tarnaitėmis ir namų darbininkėmis bei prostitutėmis. Ji kovojo už moterų teisę balsuoti, reikalavo reformų santuokos bei šeimos įstatymuose bei tai, kad moterims būtų leidžiama studijuoti aukštosiose mokyklose.
1895 m. Augustė Fikert įkūrė organizaciją, teikusią prieglobstį ir konsultavusią į bėdą patekusias moteris, o nuo 1899 m. kartu su bendramintėmis leido žurnalą.
Paskutinis jos gyvenimo kūrinys buvo fondo sukūrimas, iš kurio lėšų buvo pastatytas pirmasis bendrabutis skirtas vienišoms dirbančioms mamoms. Pati A. Fikert nebeišvydo šio daugiabučio su bendromis virtuvėmis ir biblioteka atidarymo 1911 metais. Ji mirė 1910 m.sulaukusi 55 metų.





Parengta pagal Wikipedia ir austrų socialdemokratų partijos informaciją internete


Kommentare

Beliebte Posts aus diesem Blog

Das Gespräch mit der Kärntnerin, die Litauisch spricht

An einem sonnigen Frühlingsmorgen treffe ich mich mit der Musikwissenschaft Studentin der Uni Wien Tatjana (21 Jahre alt) aus Kärnten in einem traditionellen Wiener Kaffeehaus. "Lass uns auf Litauisch unterhalten" - schlägt sie vor. "Tatjana, bist Du aufgeregt wegen des heutigen Abends?" - frage ich sie. "Ja, sehr. Du kannst es dir gar nicht vorstellen wie sehr" - antwortet sie, zwar jedes Wort betonend aber in schönem fließendem Litauisch. Der Grund für ihre Aufregung ist Kerem Sezen, Coach und Chorleiter beim Landesjugendchor Wien, der kommen soll, um Tatjana´s Arbeit, nämlich das Dirigieren eines litauischen Frauenchores zu beurteilen. Geboren und aufgewachsen in Klagenfurt am Wörthersee hat Tatjana, soweit sie sich erinnern kann, immer gesungen, - zu Hause und im Kindergarten. Und sie hat geträumt Geige spielen zu lernen. "Tatjana, es interessiert mich sehr, wann hast Du zum ersten Mal die Bekanntschaft mit der litauischen Sprache gem...

Laima Gimbutienė "Jūros pieva" apžvalga

Esu beveik tikra, kad knygos kaip ir žmonės ateina į mūsų gyvenimus kai mums jų reikia. Kai prieš metus rašiau tekstą apie lietuvę kulinarę, gyvenančią ir dirbančią Grace, pokalbio su ja metu porą kartų buvo paminėta ir jos mama - kūrybinga, muzikali, atvira žmonėms asmenybė. Kai sužinojau, kad ši moteris yra ir vienos religinės giesmės, su kuria augo ir brendo Lietuvos katalikiškas jaunimas po Atgimimo, autorė, panorau dar labiau su ja susipažinti. Tuo metu Kopenhagoje gyvenanti Laima Gimbutienė buvo kaip tik išleidusi savo pirmąją knygą "Jūros pieva". Paprastai meilės romanų neskaitau, bet kai šią žiemą mano naktinį miegą ėmė drumsti skaitomų knygų apie partizanų kovas vaizdai, supratau, kad man reikia kažko lengvo. Lyg netyčia kažkur akys užkliuvo už žinutės, kad "Jūros pieva" autorė kartoja romano tiražą bei rašo knygos tęsinį.  Knygos herojė - keturiasdešimtmetė lietuvė Lina iš nedidelio provincijos miestelio po 18 santuokos metų paliekama vyro. Lin...

Stebuklingieji Rotšildų sodai

Šventųjų miesto (Heiligenstadt) parkas, be jokios abejonės, man yra vienas gražiausių, didingiausių savo paprastumu, įdomiausių istoriškai Vienos miesto parkų, kuris nebūtinai patenka į turistams skirtų " must seen in Vienna" vietų sąrašą. Dažniausiai būna taip - tai kas ypatinga, gražu, kuklu ir elegantiška - atrandama atsitiktinai. Buvo ruduo, kai pirmą kartą netyčia užklydau į parką. Lapų raudonis krito kaskadomis nuo karklų, o jų raudonumą stiprino skirtingų atspalvių - nuo sidabrinės iki mėlynos - spygliuočių žaluma. Buvau be žado nuo spalvų gausos.  Pakanka mokyklinių dailės istorijos žinių, kad iškart atpažintumei, kad tai angliško stiliaus (landšaftinis) parkas, - natūralus, kuklus, atkartojantis gamtos linijas, kuriantis laisvės jausmą ir nekeliantis įtampos.  "Stebuklingaisiais Rotšildų sodais", "žymiausiu Europoje" bei "Vienos puošmena" kažkada vadintas šis parkas, kuriame auginti egzotiškiausi pas...