Piratu laivas/ Piratenschiff

Pries savaite sventeme pirmaji mano sunaus gimtadieni. O koks gi gimtadienis be torto? Dideliam biskvitiniam keliu aukstu su kreminiais pertepimais tortui neturejau nei laiko, nei jegu... Interneto platybese aptikau "Piratu laivo" ideja. Viskas labai paprasta, nes idejos esme, - pyrago dekoravimas.

Tereikia iskepti megstama keksa. As pasirinkau morku keksa. Dar silta keksa reikia aptepti istirpdyto sokolado ir trupucio sviesto misiniu, sonus apklijuoti saldainiukais "smarties" (tai bus laivo langai), prismaigstyti "irklais" - dantu krapstukais, is popieriaus iskirpti bure, ja pritvirtinus prie medinio iesmelio smeigti i pyrago viduri, ant virsaus susodinti "piratus" - guminius meskiukus.

Vor einer Woche haben wir den ersten Geburtstag von meinem Sohn gefeiert. Zu einem Geburtstag gehört sich selbstverständlich eine Geburtstagstorte. Für eine Torte aus mehreren Cremeschichten habe ich keine Zeit und, natürlich, keine Kraft gehabt. Im Internet stieß ich auf "Piratenschiff" Idee. Bei der Idee geht es vor allem um Dekor. Ich habe einen Karottenkuchen in Kastenform gebacken. Für die Deko lässt man Schokokuvertüre und ein bisschen Butter über dem heißen Wasserbad schmelzen. Weiter bestreicht man den Kuchen mit warmer Schokokuvertüre. An die Außenseiten des Schiffes drückt man "Smarties" als Luken. Unterhalb der Luken habe ich Zahnstocker als Ruder hineingesteckt. Aus dem roten Papier habe ich Segel geschnitten und auf dem hölzernen Schaschlikspieß in den Kuchen hingesteckt. Als Besatzung habe ich Gummibärchen auf das Schiff gesetzt. Nur leider war der Kuchen noch sehr warm und Besatzung hat angefangen zu schmilzen...

Kommentare

Beliebte Posts aus diesem Blog

Das Gespräch mit der Kärntnerin, die Litauisch spricht

An einem sonnigen Frühlingsmorgen treffe ich mich mit der Musikwissenschaft Studentin der Uni Wien Tatjana (21 Jahre alt) aus Kärnten in einem traditionellen Wiener Kaffeehaus. "Lass uns auf Litauisch unterhalten" - schlägt sie vor. "Tatjana, bist Du aufgeregt wegen des heutigen Abends?" - frage ich sie. "Ja, sehr. Du kannst es dir gar nicht vorstellen wie sehr" - antwortet sie, zwar jedes Wort betonend aber in schönem fließendem Litauisch. Der Grund für ihre Aufregung ist Kerem Sezen, Coach und Chorleiter beim Landesjugendchor Wien, der kommen soll, um Tatjana´s Arbeit, nämlich das Dirigieren eines litauischen Frauenchores zu beurteilen. Geboren und aufgewachsen in Klagenfurt am Wörthersee hat Tatjana, soweit sie sich erinnern kann, immer gesungen, - zu Hause und im Kindergarten. Und sie hat geträumt Geige spielen zu lernen. "Tatjana, es interessiert mich sehr, wann hast Du zum ersten Mal die Bekanntschaft mit der litauischen Sprache gem...

Laima Gimbutienė "Jūros pieva" apžvalga

Esu beveik tikra, kad knygos kaip ir žmonės ateina į mūsų gyvenimus kai mums jų reikia. Kai prieš metus rašiau tekstą apie lietuvę kulinarę, gyvenančią ir dirbančią Grace, pokalbio su ja metu porą kartų buvo paminėta ir jos mama - kūrybinga, muzikali, atvira žmonėms asmenybė. Kai sužinojau, kad ši moteris yra ir vienos religinės giesmės, su kuria augo ir brendo Lietuvos katalikiškas jaunimas po Atgimimo, autorė, panorau dar labiau su ja susipažinti. Tuo metu Kopenhagoje gyvenanti Laima Gimbutienė buvo kaip tik išleidusi savo pirmąją knygą "Jūros pieva". Paprastai meilės romanų neskaitau, bet kai šią žiemą mano naktinį miegą ėmė drumsti skaitomų knygų apie partizanų kovas vaizdai, supratau, kad man reikia kažko lengvo. Lyg netyčia kažkur akys užkliuvo už žinutės, kad "Jūros pieva" autorė kartoja romano tiražą bei rašo knygos tęsinį. Knygos herojė - keturiasdešimtmetė lietuvė Lina iš nedidelio provincijos miestelio po 18 santuokos metų paliekama vyro. Lin...

Stebuklingieji Rotšildų sodai

Šventųjų miesto (Heiligenstadt) parkas, be jokios abejonės, man yra vienas gražiausių, didingiausių savo paprastumu, įdomiausių istoriškai Vienos miesto parkų, kuris nebūtinai patenka į turistams skirtų " must seen in Vienna" vietų sąrašą. Dažniausiai būna taip - tai kas ypatinga, gražu, kuklu ir elegantiška - atrandama atsitiktinai. Buvo ruduo, kai pirmą kartą netyčia užklydau į parką. Lapų raudonis krito kaskadomis nuo karklų, o jų raudonumą stiprino skirtingų atspalvių - nuo sidabrinės iki mėlynos - spygliuočių žaluma. Buvau be žado nuo spalvų gausos. Pakanka mokyklinių dailės istorijos žinių, kad iškart atpažintumei, kad tai angliško stiliaus (landšaftinis) parkas, - natūralus, kuklus, atkartojantis gamtos linijas, kuriantis laisvės jausmą ir nekeliantis įtampos. "Stebuklingaisiais Rotšildų sodais", "žymiausiu Europoje" bei "Vienos puošmena" kažkada vadintas šis parkas, kuriame auginti egzotiškiausi pas...

My simple life in Austria

Dieses Blog durchsuchen